Kaip fotografuoti paveikslus?

Svarbiausi kriterijai, į kuriuos reikėtų dailininkams (ir ne tik) atsižvelgti norint gražiai nufotografuoti paveikslus prieš paskelbiant juos internete:

  • Fotoaparatas– pageidautina skaitmeninis veidrodinis DSLR fotoaparatas dėl geresnio (didesnio) objektyvo, rankinio išlaikymo, diafragmos, jautrumo ir baltos šviesos balanso nustatymo galimybių bei galimybės prijungti išorinę blykstę.
  • Paveikslo vieta– geriausia kabinti ant lygios sienos, blogiausiu atveju guldyti ant grindų. Nesistengti į ką nors atremti, ypač kampu.
  •  Apšvietimas– natūralus, kuo tolygesnis arba du šviesos šaltiniai šviečiantys 30-45 laipsnių kampu į paveikslą. Jei naudojamos blykstės, jų šviesą turi būti išsklaidyta (sušvelninta). Viena fotoaparate įmontuota blykstė, kuri būna tiesiai nukreipta į paveikslą, jokiu būdu nenaudotina, todėl kompaktiniuose skaitmeniniuose fotoaparatuose blykstes verčiau iš anksto išjungti. 
  • Foto kameros padėtis – jei fotografuojama ant sienos, fotoaparatas turi būti tokiame pačiame aukštyje kaip ir paveikslo centras bei nukreiptas statmenai į paveikslo paveikslo plokštumą.
  • Išlaikymas– jei fotografuojama su stovu, išlaikymas, pagal galimybes, turi būti kuo ilgesnis (t.y. 1/60- 1/125), nes dažniausiai fotografuojama patalpose, kur trūksta gero apšvietimo. Jei fotografuojama „iš rankos“, tada išlaikymas turi būti trumpesnis (1/125 – 1/500), nes kitaip nuotrauka gausis neryški.  
  • Objektyvas– tokio židinio nuotolio, kad nekraipytų geometrijos (geriau kai ne mažiau 50 mm). Fiksuoto židinio nuotolio (be zoom funkcijos) objektyvai paprastai užtikrina geresnės kokybės vaizdus.
  • Jautrumas ISO– pagal galimybes kuo mažesnis (pvz., apie ISO 100, nes mažiau bus pastebimas kadro grūdėtumas).
  • Fotoaparato stovas (trikojis) – labai rekomenduotinas, ypač mažesnio apšvietimo sąlygom. Jei stovo nėra, reikia atsiremti rankomis į kokią atramą, kėdės atlošą ir pan. Užrakto nuleistuką spragtelti iš lėto, kad kamera kuo mažiau vibruotų. Dėl tos pačios priežasties su stovu rekomenduojama naudotį uždelsimą (“timerį”).
  • Diafragma– uždaryta iki optimalios reikšmės (pvz., iki F/8).
  • Atspindžiai– juos sumažinti galima naudojant poliarizacinius filtrus. Jei paveikslas įstiklintas – bus labai sunku išvengti atspindžių nenuėmus stiklo.
  • Nuotraukų formatas – fotografuoti ir failus saugoti geriausia RAW formate, nes tada kadrus dar galima įvairiai sutvarkyti. Tačiau interneto dėl mažesnės apimties dažniausiai naudojamas JPG formatas. Fotografuojant kameroje reikėtų nustatyti maksimalią kokybę ir raišką. Nuotrauką bus galima sumažinti prieš talpinant į internetą ir pan.
  • Spalvinė temperatūra – ją svarbu tinkamai nustatyti, kad nuotraukoje paveikslo spalvos išliktų tikroviškos. Jei nepavyksta rankiniu būdu, galima pasirinkti pagal apšvietimo sąlygas (saulės šviesa, debesuota, kaitrinė lemputė ir pan).
  • Kompiuterinių grafinių programų naudojimas – tik nuotraukų apkarpymui, dydžio keitimui ir jei reikia, šiek tiek nuotraukai paaštrinti (sharp). Jei nesate patyręs tokių programų naudotojas, atsargiai žaiskite su spalvomis, nes gali kilti pagunda paveikslą “pagerinti”. Tokie pagerinti kadrai tiks asmeniniam puslapiui, bet ne pardavimui galerijoje…

Dažniausiai pasitaikančios paveikslų fotografavimo klaidos:

  • Paveikslas ištemptas kaip trapecija dėl to, kad objektyvas nebuvo statmenai nukreiptas į paveikslo ploštumą ir jo centrą.
  • Paveikslai neryškūs ir išplaukę, nes fotografuojant silpno apšvietimos sąlygomis suvirpėjo rankos.
  • Paveikslo nuotraukoje matosi blykstės atspindžiai.
  • Paveikslo spalvos neatitinka originalo (per šaltos arba per šiltos), dėl netinkamo baltos šviesos balanso nustatymo, arba (dar blogiau) specialiai “pagrąžintos” kompiuterinėmis programomis. Atminkit, pirkėjas niekada negrąžins paveikslo, jeigu originalas bus šiek tiek gražesnis už nuotrauką, bet ne atvirkščiai.