Dailė nebuvo man svetima nuo pat vaikystės. Tačiau, jau baigus mokyklą ir renkantis studijas, nugalėjo literatūra – Vilniaus universitete baigiau lietuvių filologiją.

Bet viskam yra savas laikas. Grįžau į gimtąją Šilutę, dirbau korektore, žurnaliste, įsitraukiau į Šilutės H. Zudermano literatūrinės kraštotyros klubo veiklą. Įdomi veikla ir žmonės padėjo sudėlioti prioritetus taip, kad po kurio laiko vėl pradėjau tapyti. Dabar tapau akriliniais dažais, daugiausia ant drobės.

Su šeima kuriamės Berciškės kaime (šalia mamos tėviškės), todėl įkvėpimas ateina vos pažvelgus per langą – pievos, miškai, nutolusios kaimynų sodybos, kurių po kiekvienos audros vis mažiau… O kai lietuviškas peizažas atsibosta, traukiu iš stalčių kelionių metu sukauptas nuotraukas ir vėl imu teptuką.