Ineta Žymančiūtė: gimiau 1988m. Papilėje, mažame Žemaitijos miestelyje prie Ventos upės. Visada buvau mažoji slapukė ir keistuolė, mėgstanti veikti kažką neįprasto ir suprantamo tik sau pačiai.

Nuo 2006m. gyvenu Vilniuje, dalyvauju parodose, įvairiuose kūrybiniuose projektuose. Tapybos subtilybių mokiausi pas tapytoją abstrakcionistą Simoną Skrabulį.

Mano kūryba yra netikėtai prasiveržusių sąmonės blyksnių atspindys, kuriame galima matyti gaivališką laisvę, spontaniškumą ir vaikiškos fantazijos žaismą.

Kartais prireikia ne mažai laiko, kol suvokiu savo darbus, galbūt taip nutinka todėl, kad tapydama įeinu į savotišką spalvinę meditaciją – liekame tik aš ir mano Dievas. Būna, kad tapau tiesiog pirštais, kadangi man svarbus lytėjimas, jo metu užplūstantis pirmapradis jausmas, prilygstantis kūdikio glostymui…

Manau, kad tapyba kaip ir kiekvieno iš mūsų gyvenamųjų pasaulių gausa neturi ribų, todėl jų niekada nevaizduoju.