Gimiau 1982 m. Šeduvoje. 2001-2006 metais studijavau Šiaulių universiteto Dailės fakultete, įgijau Dailės ir tehcnologijų specialybę.
Šiuo metu gyvenu ir kuriu Klaipėdoje.
Tapyba man visada buvo kaip riba tarp realybės ir pasąmonėje sukurtos iliuzijos. Paveikslas – tai tarsi naujos tikrovės kūrimas. Peržengdamas drobės plokštumą pasineriu į kitą, nors ir netikrą, išgalvotą pasaulį. Čia egzistuoja dirbtina tikrovė, tačiau savo kitoniškumu ji vilioja pasinerti į gilumą, į nežinomybę, absurdą ir beprotybę. Čia nėra nei ribų, nei griežtos nustatytos tvarkos. Viską lemia sąmoningas atsitiktinumas.
Svarbiausia mano paveiksluose – idėja. Idėja, kuri įkvepia naujai tikrovei gyvybę. Ir jei ta mintis, kuri egzistuodama tik paveikslo drobėje priverčia žmogų bent akimirkai stabtelti ir susimąstyti, jog tai, ką jis regi, yra vienintelė šiuo metu egzistuojanti realybė. Tai ir yra didžiausia paveikslo svarba, dėl kurios verta ir toliau žengti į  neaprėpiamą tapybos erdvę.