|
|
Impresionizmas
Impresionizmas viena populiariausių meno krypčių pasaulyje, gimusi XIX amžiaus pabaigoje, Prancūzijoje.
Sunku patikėti, bet palyginus neseniai impresionizmas buvo laikomas šokiruojančių, impresionistai buvo išjuokti, o jų paveikslų nenorėjo priimti nė viena galerija. Tuoj papasakosime, kodėl..
Per daugelį amžių tapyboje buvo įsitvirtinusios tam tikros tradicijos. Kompozicija būdavo monumentali, susikoncentruota ties centriniu veiksmu ar figūrų grupe. Tuo tarpu gamta būdavo vaizduojama tik kaip veiksmo fonas. Tradicinių paveikslų paviršius buvo labai lygus, kadangi buvo stengiamasi paslėpti menininko darbo teptuku kelius. O patys paveikslai dažnai turėdavo duoti moralės pamokas pasitelkiant istorinius, religinius ar mitinius subjektus.
Būtent tokie tradiciniai darbai būdavo eksponuojami Salone kasmetiniame oficialiame meno renginyje Prancūzijoje. Dalyvavimas jame buvo labai svarbus, nes prizų laimėtojai gaudavo užsakymų iš vyriausybės. Be to, tai buvo vienas iš nedaugelio būdų gauti pripažinimą bei susirasti rėmėjų.
Impresionizmas kilo iš noro vaizduoti modernų gyvenimą, tapyti atvirame ore bei paveiksluose atspindėti momento įspūdį. Todėl impresionistų kūrinių centre atsirasdavo kasdienybės scenos, gamtovaizdžiai, o greiti spontaniški patepimai parodo siekimą pagauti trumpai trunkančią akimirką. Nenuostabu, kad kai impresionistai pateikė savo darbus Salonui, tradicinio meno vertintojams jie pasirodė šokiruojantys bei neužbaigti.
Centrinėmis impresionizmo figūromis laikomi: Klodas Monė, Eduardas Manė, Ogiustas Renuaras, Kamilis Pisaro, Alfredas Sislėjus, Giustavas Kalbotas, Edgaras Dega. Šie menininkai, nepaisant skirtumų, suformavo naują aplinkinio pasaulio vaizdavimo būdą ir kartu su kitais dailininkais savo kūrybą eksponavo impresionistų parodose, vykusiose nuo 1874 iki 1886 Paryžiuje.
Terminas impresionizmas atsirado po 1874 metų parodos Paryžiuje, kurioje Monė eksponavo savo paveikslą Įspūdis. Saulės patekėjimas.
|
|
